Geidžiu
Geidžiu įsimylėt aistringai,
lyg saulė spindulius dalyti,
kaip debesys, lietaus pritvinkę,
pratrūkti meile, godžiai lyti.
Geidžiu įsimylėti tyliai –
rasos lašu nubusti ant žolės,
ir kerinčiu žvilgsniu ištarti – myliu...
ir išsiskleisti pumpuru gėlės.
Geidžiu įsimylėt nedrąsiai,
kaip lūpos įsimyli juoką,
kaip įsimyli mergos klasėj
tik pasirodžiusį naujoką.
Geidžiu įsimylėt be melo,
be grimo, net kai žmonės teis –
žmogum pasitikėti ligi galo,
ir jaust – jis laukia, jis tikrai ateis.
Geidžiu įsimylėti amžiams,
pasveikint saulę ir pažert žvaigždes,
ir jei gyvenimas lyg vilkas kandžios,
visad žinoti – tai ne tu, tai mes...
Geidžiu įsimylėt be proto,
kai vėjas jausmą tarp dangaus ir žemės neš.
geidžiu įsimylėti idiotą –
tik tokį patį, kaip ir aš...