Atveriu Bažnyčios duris.
Vakaro tyloje meldžiasi žmonės.
Komunijos dalybose vilnija giesmė,
išmokta dar vaikystėje.
Sklendžia skliautuotose erdvėse,
virpa šviesos spinduliais.
Močiučių giedros ašarotos akys
įrašo širdin amžinybės dvelkimą.
Jaučiu jų glostančias rankas.
Basomis kojomis išnyru iš kopų.
Skambant fortepijono garsams
vėjas neša į sielą jūros didybę.
Amžinasis bangų bėgimas...