Tegul dulkės užkloja pėdas

Nesigręžk atgalios –
Ne, nereikia –
Tegul dulkės užkloja pėdas,
Lai vežikai riebiai nusikeikia,
Lai davatkos kartoja maldas.

Nesustok – eik, kai ėjus. Rytojus
Tiesia ranką. Paimk ją, paklusk.
Buvo pragaras, buvo ir rojus –
Buvo sapnas...
Pamiršk jį – prabusk.

Nebijok, net jei baigėsi kelias,
Eiki tiesiai per pievas, mišku.
Tu, suprask, –
Margaspalviai drugeliai
Tai tik kopijos tavo laiškų.

Patikėk –
Viskas keičias ir mainos:
Gėlės vysta, numiršta drugiai,
Baigias žodžiai ir baigiasi dainos,
Liks ražienos kur noko rugiai...

Pamiršk sapną, net jeigu jis teikė
Tau palaimą ar lojo bėda.
Nesigręžk atgalios –
Ne, nereikia –
Tegul dulkės užkloja pėdas...
kaip lietus