Dvi medalio pusės
Manau, dar nepamiršome laikų,
Kai pasibaigus karui liko rusai
Būtų tik liūdna, jei nebūt klaiku,
Bet buvo ir kita medalio pusė.
Nuo karvių uodegų laisvi vaikai
Susėdo mokytis pirmų raidelių
Krauju alsavo pokario laikai,
Bet jie bedaliams rodė naują kelią.
Iš vyžų ir sermėgų išlupti
Išdriso pagaliau ir jie svajoti,
Likimo smūgiai, išpuoliai pikti
Užgrūdino, neleido abejoti.
Išplovus kraują ašarom sūriom
Pasuko Lietuva į naują kelią,
Vieni laimingi, o kiti tylom,
Paslėpę įniršį už dvipusio medalio.
Ir kilom palengvėle iš duobės-
Dėka ne tų, kur užsieniuos puotavo,
Darbštaus lietuvio proto, ištvermės
Užteko vėl prikelti šalį savo,
Ir plaukė vėl sena tėvų daina
Per visą Lietuvą takais artojų,
Tad šiandien pasakyti negana,
Kad tuos metus mes veltui paaukojom.
Ir šiandien pasakyti nevalia,
Kad tas gyvenimas beprasmis buvo.
Taip, mums išpuolė nelengva dalia,
Bet visada mes likome lietuviais.