Nakties klajūne, amžinas keleivi,
naktinis paukšti, mojantis sparnais.
Tavo tamsoj vienintėlis praeivis –
mėnuo ir žvaigždės, gęstantys rytais.

Skubi užpūsti balzganą švieselę,
skubi užmerkt pavargusias akis.
Su naktimi tu bėgi visą kelią,
ir nebelauki, kol aušra nušvis.

Nakties karalius ir tamsos valdovas.
Tu juodu vėju apskrendi valdas.
Klajūne amžinas, tu šviesulį išrovęs
vis negali pakilti į žvaigždes.

Neužgęsink dangaus tu žiburėlio,
Ne visagalis juk tamsoj esi.
Iš tavo gniaužtų išvaduotas vėlei
pakils mėnuo ir bus naktis šviesi...


1998.