Kam tu tarnauji - išdidi, aikštinga,
Išgujusi iš žodžio rūmų tuos tarnus,
Kurie tau puošnų rūbą rinko
Be užslėptos vilties, kad bus dosnus

Tavasis žvilgsnis, nušviestas ugnies,
Kurios negal pakelti tarno akys.
Geriau Homeras gal išties
Tau Mūzos vardo būtų nepasakęs.

Dabar yra karaliai ir tarnai,
Kurie po tavo menę vaikštinėja.
Tiktai, kurie tau brangesni nebežinai...
---------------------------------------------
Bet myli Don Kichotas Dulsinėją...