Bangavo vandenys... Nurimo.
Į atspindį žiūriu.
Ne aš – tas kitas krante rymo
Su veidu atšiauriu.

Jis stebi: saulė leidžias gylin
Paraudusi visa.
Ir sėdi – laukia kantriai, tyliai,
Kol atslenka tamsa.

Ištirpsta medžių siluetai,
Aptukus pilnatis...
Ant juodo užlipa parketo
Juoda dama naktis.