Gesinu prisiminimus kaip nuorūkas
tarpupirščiais rankioju nektarą
raktažolių taurelėse kaip lyja
po galais gi žiema o vis lyja

mano skėtis sulūžo kartu
su ranka toje gatvėje
kur laukimas pažymėtas
vyšnių kauliukais
kur rinkti sagas
iš suplyšusių paltų
taip įprasta kaip ištarti
kad myli net jei tai netiesa
net jei tik pabundi šalia kūno
net nežinai ar jis tavo

molio motiejukai tyliai švilpčioja
kvėpavimą paryčiais
užtrauki užuolaidas
gėda nebepersimato
paskęsti dūmuose
sugeri gėdą
ir rytinę kavą

atsiprašome pone
jūsų bilietas šioje gatvėje
nebegalioja

tiesiog per daug prisnigo
užgeso nuorūkos