Pypaun cyrulis ont peivas
I matuos poikia mūs laukã.
Dėlkuo nuskrėdės nebsugrįžti,
Kap anūmet mūs vakã...

Nerek monei tų rokundų,
Ką širdelė vėl sopėtų.
Nerek monei prėsėmėnėmų,
Ką graudintūs i spordėtų.

Pypaun cyrulis ont peivas,
Nebžyd jau ni mūsa eivas.
Tuoks mūsa tėviškės grožis i belėka-
Tikta veins oužuols ont lauka plėka...