Srovė, užmiršusi branginti
Trumpas kaip mirksnis minutes,
Tyliam glėby įspraudusi
Saugo ašaras ir šypsenas gaivias.

Ir, regis, vėl tėkmė greitėja,
Nors teka ta pačia vaga srovė,
Stiprėja noras sustoti, apmąstyti,
Bet kažkas kužda pasiliki...