Akis pramerkiu, išlipu
iš sielos balagano
ir vėl bandau sutramdyti
gyvenimą – kaip chuliganą.
Nors vakar upėmis
lakiau šampaną –
šiandien geriu
tik vandenį iš krano.
Sudaužius širdį atamano,
juokingai supratau –
jisai – ne mano.
Iš briedą murmančio
šamano
dvasia negauna
jokio peno.
Ir iš gyvenimo
fontano
belieka laukt
tik pasaulinio tvano...