Aš tik norėjau,
    Įkopti į apsnigtą kalną,
Kiekvieną tirpstančią minutę,
    Į aukščiausią viršūnę.

Prarasti traukos jėgą,
Tik būtinai virsti dulke,
Apsisukt aplink savo ašį,
Lyg TYLIAI, RAMIAI pavirsti snaige.

                 O tuomet...

Belieka rankas iškelt į viršų,
Aš įgaunu sparnus,
Kilti.
Skristi.
Kilti.
Į beribį kalną,
Suspindėt jo viršūne, pasikinkant vėjus.

                 Tačiau...

Krentu pakirptais sparnais,
Netekęs svajonės.
  Ir nepasiekęs.
   Nepateisinęs skrydžio;

Šniokšti lietumi,
Riaumoti audra,
Spiegti liūtimi,
Pralaimėti kruša.

Ta maža, gležna snaigė (girgždanti tarp batų),
TYLIAI, RAMIAI norėjo kilt į dangų, tapti paukščiu,
Ta maža, gležna snaigelė...
                 ...TYLIAI RAMIAI...
                 kurią tu sumynei...
                 ... buvau AŠ...