Saulietekis
Vo vės par tus sapnus...Sosapnavau, ka čiut mona mažuosės anukelės nasovažėniejė, ė vėskas, mėiga kap nebūta. Atsėkieliau, apsėriediau, veizo, kėik če tun valondun... Jergotaliau, da tikta trys. No bet jau goltė vėstėik nabesu....Pasiediejau pri kompiuterė, alė mėsleju, reikietom į gamta patrauktė, saulės pasėtėktė, jos jau sene saulieteki bamačiau, vės luovuo ėlgiause vartaliuojous. :) Apsėvėlkau šėltesnė šalbierka, ont dvėratė, ė skrabu sau...Vėsor tep tyke, ė šonis dar mėigt, mat tamė laikė ėr anims pats skanesis mėigs. Nuskrabiejau pri beždžiuoniu tėlta, vo tėn vondėnie, ka plaukt, ka plauk, kažkas tuokėi joudė, no, sakau sau, Dievaliau, a jau ė če bebra isėtaisė. Alė ne, ka geriau iveiziejau, ontelės festivalius bakelontės, ka ė melda jod. Vo kėtuo posie golbė šmiest tarp meldu. Tik gėrdu,švyst, švyst so sparnas, taisuos golbės skrėstė. Pakėla priš saulė , palakstė, palakstė, čiut na lig pat miesta nuskrėda, ė viel parliekė i sava vėita atgal, ė monės niemaž pardaug nabėjuojė, tik ka foto apėrata nutaisiau tėise i anas, ta, bėški krypteliejė. Praėje kuoki minotelė, ė gerdo viel vėina so sparnas pliumt, pliumt...Viel skrės. Vo jau skrend dėdele graže. Natuolėi taskrėdo, tik i siauresnėji opelė gala, mat, įveiziejė, ka tėn da vėina puorelė golbių gyven. Šlioukš i vondėni priš anus, garse nosėledo, ė tik gėrdu, bilst, bilst so sparnas, vo gargsenėms, vo karksiejiems, ruods, ka jau vėina nagyva smaug. Naištoriėjau, siedous ont dvėratė, liekso gelbietė. Kelalis jau vėituoms i smėltė pramušts, mona dvėratis siauroks, aš pati-platoks, vo pukšto, vo skobo. Pamečiau dvėrati pakelie, biego i pakalnė veizietė, kas ten daruos. Patelė sau plaukiuo lig niekor nieko po opeli tarp meldu, vo tėi patėna meldynė tata sosėriemėi. Alė ka jau priejau arčiau, ta aprėma. Voje, kuoks atruodė apgailetėns tas, katras užpoulė, kap giedinga galva noledės i sava posė nuplaukė, skrėstė jau syluos nabužteka.. Vo gaspaduorios, plunksnas pakedeno, priš pačia pasėkraipė, ė nuplaukė praustėis.