Neieškoki, kas buvo,
Nes buvo neveltui
Ir neklausk, kas dar bus,
Nes jau buvo seniai,
Kai nuo kranto lig kranto
Skambėjusias valtis
Jau meldynuos įsupo
Juodi apyniai.

Neieškok ateities
Praeity pasiklydęs.
Jau apraizgė takai
Samanotas šakas.
Netikėk, kad likai.
Tai- tik vienišos brydės,
Jas pramynė be tikslo
Praeidams kažkas.

Patikėk.
Praeitis ne ramunių palaukė,
Kur užtruksi,
Kur leisi dienas ir naktis.
Ją pažinęs, sugrįžk,
Kur lig šiol tavęs laukia
Nežinios ir kančių
Sklidina ateitis.

Čia visi mes
Ratuoti mažiau nei kuproti,
Kiekvienam žada viltį
Ir smilksta dagtis.
Čia prasmingo skubėjimo
Tenka lig soties,
Bet vienodai juoda
Šito kelio baigtis.