ta pragarų viltis
diena naktim apraizgius žemę
sutems ar vėl nušvis
kur benueisi baigęs savo kelią

Juokingas tas su uodega ragais
Anas baltais sparnais toks liūdnas rimtas
Bet jeigu iš tiesų šalia kurį jautei
Žinai jų išvaizda kaip rūbas apgaulinga

Kol kas gali tik spėti tai
Kai ėmęs augti vėl išblėsi greit -

Ta pragarų viltis
Tarp begalybių draugo ir suktybių priešo
Taip švelniai glosto bet ašmenimis
Kas kartą vis skaudžiau suplėšo