Šermukšnių uogom dega pagirys.
Ruduo atsėlino į gamtą ir į širdį.
Rudens gaisus greit užgesins šiaurys,
Kas užgesins širdies aistras,
Kas jas nutildys?

Dar trokštu aš ir meilės, ir aistros,
Bet už langų vienatvė įkyri klajoja.
Vis laukiu tos vienintelės, tikros,
Žadėtos laimės – apie ją
Ilgai svajojau.

Bet kažkodėl lig šiolei neradau,
Tik naktimis sapnuodavau, rankas ištiesus
Tarytumei sparnus  skridau, skridau,
Veržiausi iš tamsos
Į  tolį gražų, šviesų.

Dabar jau net sapnuoti atpratau.
Kur pūstelsi - tik pelenai šalti plevena.
Šermukšnių liepsną pagiry matau.
Vienatvė už langų
Ir širdyje gyvena.