Dar laukia kelias nekeliautas
Ir jo vaizdai neatverti.
Galbūt platus ir pats gražiausias,
Nė vieškelėliai praeiti.

Ateik į sapną nors akimirkai,
Į mano skubančius metus,
Kol suversti pilki arimai
Dar nesudžiūvo į grumstus.

Prie kelio naujo, nematyto
Laukai paskleis šimtus gėlių,
O saulei brėkštant, ankstus rytas,
Išauš pažadintas dainų.

Būtų gerai, kad neskubėtum
Tada ištart švelnaus – sudie,
Vėliau į naktį palydėtum,
Kur dega man skirta žvaigždė.

Tikiu - atbėgs gražiausias kelias,
Kuriuo nueisiu būtinai,
Prie jo gal augs žali berželiai,
O gal nuraudę putinai.

Keliai keliai, žmogaus keleliai,
Tiesūs, vingiuoti ir siauri,
Visais važiuoti, eiti gera,
Tik kad nebūtų jie trumpi.