Iš saulės spindulio, iš lietaus lašo,
Iš smėlio smilties ir vilties
Pasaulį aš sukursiu tau panašų
Į tą, kuriam tu vis meldies.

Čia rasi viską, ko tau reikia,
Atmerk akis – ar nematai?
Šventovė ši ramybę teikia:
Dangus jos stogas, žemė – pamatai.

Žali laukai, kaip kilimas patiestas
Ir gėlės – žvakės – įvairių spalvų,
Altorius debesų baltų paliestas
Kas diena auksu žėri virš kalvų.

Bet nėr mūrinių sienų, klauptų,
Sakyklos (juk širdim girdi!),
Šventoriaus, ant kurio priklauptum,
O tu meldies – kažko daugiau geidi?..

Komuniją dalina čia kas rytą
Ir tau, ir man rankas išties...
Atmerk akis – rasa iškrito,
Lyg nuodėmės tamsios nakties.