Aš skaičiavau avis ant mėlynos pagalvės,
Ilgas blakstienas tavo skaičiavau.
Šiąnakt stiprus buvau tarytum kaimo kalvis
Ir lūpas – ugnį tavo – bučiavau.

Tirpai raudona geležim. Abudu tirpom –
Išlydė žaizdras keturis laikus.
Bet sausis juk kieme baltas avis nukirpo
Ir vėlė vilną žemė, ir dangus...

O tu slėpeisi mano glėbyje. Už sienos
Medžius supurtė vėjas lyg žvėris.
Tik šito nejutai. Nuleidusi blakstienas
Tu sapnui savo atdarei duris...

Ar aš taip pat sapnuoju? Miegi tu dar vis...
Bet kodėl mudu esame kartu?
Skaičiuoju aš avis ant mėlynos pagalvės.
Skaičiuoju širdies dūžius aš už du.