Atverkite, Ponai, duris!
Aš jau ateinu!
Iš spalvingų sapnų
Su saujom siekimų,
Su glėbiais vilčių.
Atverkite, Ponai, duris
Į savo logiškas tiesas,
Racionalias mintis,
Ir į svaiginančias naktis..
Atverkite, Ponai, duris
Ir į tas klaidžias sutemas,
Kur svajones visas
Nužiūri nebūtis,
Kur vagiamos spalvos
Ir kur taip pažįstamas
Tas keršto skonis
Šleikščiai salsvas,
Iš kur nebegrįžtama...
Kur matot - leidžias balionai,
Kur stabai - milijonai.
Ne, ačiū, ponai.
Kam man jūsų mikro ir makro rajonai,
Kai turiu banguojančias jūrias, marias?
Turiu padanges ir žemę, ponai,
Turiu šviesiai naivias svajones..