Jaučiu kaip krentu
Į bedugnę, kurioje aš neatrasiu jėgų.
Jaučiu kaip nykstu
Siela plėšosi į tūkstančius dalių.
Bijau prarast save
Savo vaikiškas akis ir skardų juoką  skambantį tyloje
Bijau suklyst
Ir leist sau, tave priimt.
Šaukiu ant pasaulio kaip jo \'Nekenčiu\'
Bėgu basa per plikus laukus
Matau žalias akis perpildytas kančių
Jaučiu ašaras ant savo delnų.
Bandau deginti visus prisiminimus
Ir lyg su saulę kilti aukštyn
Bet netikra klaida
Verčia viską sustabdyt.
Aš dar maža
Neleisk kentėti visą tai
Prašau \'Palik mane\'
Nenoriu būti skausmo marionetė
Ir leisti tampyti už virvučių mane.
Prašau, tik leisk atrasti jėgų ir išeiti
Sunaikinti gyvenimo klaidą
Ir naują pasaulį priimti.
Bijau ir vėl suklysti
Būdama maža ir vėl kentėti
Aš per jauna kristi bedugnėn
Ir nieko nejausti.
Prašau, maldauju, TAVĘS, paleisk mane
Lyg vėją į saulę
Į platųjų neteisingą pasaulį
O aš eisiu tolyn, būsiu klajoklė
Gyvenimą po širdim slėpsiu
Ir viską prakeiksiu
Bet ar gi tau svarbu?
Juk buvau tavo lėlė kurią tampė už virvių
Ir tik netikra klaida
Pavertė mano gyvenimą košmaru.