medvilniniais gniužulais
chaotiškai užsitraukia
ir vėl atsidengia veidas
dangaus, gelmė aukštyn.
per visą debesų ilgį
išsitempia rytas,
skrupulingai išnagrinėja
vakar dienos karalių
pėdsakus, nudildytas
sielas išmatuoja į kaulus
besiskverbianti drėgmė.
patyliukais slapukaudama
po stalu kloju ryto
minčių staltieses,
ir visi, kiekvienas
kitaip randuoti, susėdam.