Mano vėjas nunešė mane
Į pilką lietaus debesį
Ir ėmiau lyti
Mažais ir dideliais lašais
daužiaus į žemę,
į namus, į kojas
Tos kojos nunešė mane
Į žalią Rojaus pievą
ir paliko
Tyliai maldingai parymoti
ir šviesai leisti prasiskverbti
pro mane.
Aš nuvarvėjau ant svirplio ūso
ir nurimau
Svirplys nusijuokė, paklausė,
ko tyliu
Aš atsakiau ir jam, ir Rojaus pievai,
kad myliu