Mėgstu miestą prieš liūtį,
skubančius gatve žmones,
jaučiančius artėjantį vandenį,
lyg iš naujo išgyvenamą
Didžiojo tvano nuojautą.
It kokios skruzdės
jie skuba į savo mažyčius urvus,
skuba išsigelbėjimo...
Ir dar mėgstu kaštonus,
paskutinį pavasario mėnesį
pražystančius kaštonus.
Jie irgi žino apie lietų,
bet niekur neskuba,
ramiai sau stovi,
tvirtai įsikibę į žemę.