Vėl pradedam metus, lyg naują knygą versti,
Tik puslapiai joje tušti, visai tušti.
Ką parašyt, kad kažkada galėtume ištarti –
Geriausi jie, dutūkstantieji dešimti?

Vėl pradedam metus - nežinomą kelionę
Per rūpesčius, per žemiškus džiaugsmus,
Dar vieną bandymą prisijaukint svajonę,
Priimti spindulį, kaip svečią į namus.

Rašysim, kursim, juoksimės, mylėsim,
Mėginsim irtis darbo bangose,
Tikėdami, kad bus diena, kai jau galėsim
Pažinti vaisių skonį širdyse.

O gal ir ne, gal kasdienybėj vėlei skęsim,
Gražius siekius pakeisime nieku,
Sau duotus pažadus pamiršime ir tęsim,
Sakydami – vėliau, kitu laiku.

Būtų gerai šįkart neapsigauti,
Sekundžių skirta daug, o laiko tiek mažai,
Nėra kada pavasario saulėto laukti,
Rašyti pasaką ir žiemą privalai.

Vėl pradedam metus, lyg naują knygą versti,
Duok, Dieve, jos šviesios, geros, šiltos,
Kad metų pabaigoj galėtumėm iškelti,
Kaip dovaną iš rankos mums dosnios.

2010-01-01