Žiemos palydos




Kiekvienas metų laikas nuostabus –
jis stebina ir rodo savo grožį,
aš prisiminsiu ir žiemos šaltos džiaugsmus,
ir ledo tulpes, ir lengvutį snaigių šokį.

Kaip žemė miega sniego patale,
Kada Naujieji skuba laiką pasikinkę,
o dienos trumpos ir naktis ilga,
kai medžiai liūdi saulės pasiilgę...

Žiemuže, savo laiką atbuvai,
galėtum tu jau trauktis po truputį.
Į šiaurę lai išveš tave žirgai,
ir leiski man sušukt: sveika, saulute.

Ilsėkis ten toli, šaltuos kraštuos.
Tave pakeis jaunėlis tavo brolis
pavasaris. Jis šiluma pamos,
gamta pabus iš šalto žiemos guolio.
  


  Pavasario laukimas


Sveika, saulute. Sveikas, vieversy.
Tava daina ir šiltas šiltas vėjas
prikels gyvenimui kas gyva. Ar girdi,
Kaip šnabžda, šnara liaunas želmenėlis.

Ir aš girdžiu, kaip saulėtu taku,
per gležną, švelnų pievų žalumyną
su vėjeliu tarp sprogstančių beržų
pavasarėlis švelniai Žemę apkabina.