Aš nuleidęs galvą einu gatve
Ignoruoju visus ir pats save
Tyliu, nes skausmu užsiūta burna
Taip, niekas nesupras mano kančių.
Nenoriu kalbėt su mokyklos psichologe
Ji netokia,kuri galėtų suprasti mane.
Mamai- Aš jos neturėjau niekada.
Esu našlaitis tapęs tuščiu beverčiu žmogumi šioje visatoje.
Mokykloje nuleidęs galvą einu
Pasigirsta juokas, įžeidinėjimai, tie kurie nori pasijusti drąsiu
Aš bijau, tyliu
Su kiekviena diena mano viltys skęsta pamažu.
Jau nebesvarbu....
Aš nekeliu rankos, neklausiu klausimų
Nes žinau, kad galiu gauti daug įžeidžiančių apkalbų.
Aš bėgu namo, ten kur saugu
Nes būtent čia nepalies manęs juokas ir įžeidinėjimai
Tų bjaurių \'žvėrių\'
Aš jų nekenčiu.
Bet kovoti aš negaliu.
Pavargau kęsti pažeminimą gatvėje, mokykloje, kieme
Ko aš neturiu tai ką turi kiti?
Aš pavargau nuo gyvenimo rutinos.
Pavargau jausdamas tuštybės jausmą
Ir tavo akis pilnas skausmo...
Naktį kurioje nėra šviesos
Aidas skamba manimi
Aplink tik tuštuma,
Ir tavo siluetas tolumoje...