Pienės pūkai
Pabiro
Lyg mažos
Plaštakės
Pakilo
Į didelį
Platų ir
Mėlyną
Dangų
Norėtų –
Lig ryto
Skraidytų
Po pievą
Ir neštų
Tą brangų
Ir tylų
Nedidelį
Šaukštą
Auksinio
Ir šilto
Medaus
Nors į
Pasaulio
Tolimą
Kraštą.
Šaukštelį
Paprastą
Pilną
Medaus
Ir truputį
Paprastos
Šiltos
Sparnuotos
Meilės