Tavo kūnas kvepia manimi.
Tu nebijai, kad diena man pavydės?
Kad naktys tos negrįš?
Ir liksim mes, kaip medžiai tie –
Nuogi.
Be lapų ir be dūšios –
Šalsim žiemomis
Ir vasara jau nešildys kūnų mūsų.