Gal susirink į saują kauliukus –
aš pasitraukiu iš žaidimo.
Man atsibodo laukt ateinančio ėjimo
ir vėl apgaudinėt likimą.

Gal aš kalta, gal žaist nemoku –
aš ne lošėja, bet užtai aš puikiai šoku.
Neabejok, galiu širdim pajausti taktą
ir nesitrenkt stačia galva į staktą.

Valio, jei tau iškrito vėl šeši,
primerksiu akį – tu ir vėl loši.
Galiu kauliuką mestelt dėl ateinančio ėjimo,
nes be žaidimo negali, kaip aš be šėlstančio šokimo.

Na ko taip pykti, jei iškrito vienas, netgi ne pora?
Galiu tau būti atvira –
gyvenimą aš šoku širdimi, trapiai ir patyliukais...
O tu jį tik žaidi kauliukais.