Pamiršt tave jau niekad neįstengsiu. –
Juodų akių ugnies neužgesint!
Tapau ne prievarta aistros belaisviu.
Kokiais kerais apnuodijai mane?                            

Dar vakar linksmas, o šiandieną – liūdnas.
Ir kas tą liūdesį beišsklaidys?
Kai plauna žemę rudeninės liūtys,
Iš ilgesio pravirksta man širdis.

Siūbuoja naktys žėrinčiom viršūnėm,
Dangus alsuoja sprogsiančia žinia.
Vis ieškau ženklo toj žvaigždėtoj jūroj.
Kaip rasti tiesų kelią pas tave?

Visi keliai tik labirintais veda.
Tiesaus takelio sau – nesurandu.
Rikiuojas mintys tarsi į paradą,
Surast žodžius man šiandien – per sunku.