Uždrausta

Tu man - lyg snaigė iš dangaus -
Svajingai krentanti, graži,
Bet greit ištirpstanti delne.

Už lango vėl pūga,
O tu manam glėby -
Alsuoji į mane,
Ir vardą mano vis kuždi.

Paleist turiu tave,
Bet negaliu atgniaužt delnų.
Svajonė mano tu esi, tik gaila,
Jai išsipildyt nevalia.

Esi dabar toli, o aš šąlu
Tamsioj nakty be meilės
Ir svajonės, be savęs,
Bet esi many, aš tai jaučiu.

Širdis vis suspurda,
O vien mintis, kad pamatysiu
Vėl tave -
Man lyg žvaigždė Betliejaus.

Myliu tave, nors tai uždrausta,
Bet padaryti nieko sau aš negaliu,
Esi visoj many, ir išsinešiu
Tavo kvapą su savim...
gertrūda