Žinau, kad angelu skrendi
Tarp pilkų lietaus debesų
Kartu su žiemoti skrendančiais paukščiais.
Į amžinai šiltą saulėtą kraštą
Kuriame niekas iš mūsų
Niekad nebuvo.

Kas ir kodėl šitaip lėmė, kad tu
Žemėje savo gerumo išdalinti nespėjai,
Kad jau Danguje Tu angelu skraidai?
Gal ten tavo tikrieji namai?
Gal iš ten atėjai?

Žemėje angelas savo širdim,
Danguje – savo siela sparnuota.
Ilsėkis ir būki laiminga
Amžinai.
Kol susitiksime.
Vieną
Mums tolimą – Tau artimą
Dieną.