Kaip mena legenda - neužrašyta niekur,
Prieš daug, daug metų ir dar dešimt,
Kai trys karaliai ėjo aplankyti Kristų,
Dar buvo vienas - išmintingas vyras...

Jis buvo kilęs čia - kažkur - nuo Lietuvos
Sūnus pagonių vyro ir šaunios mergos,
Kuri dar iščiose mokino jį kalbos, ir tai -
Kad pareigą atlikti jis privalo iki galo...

Susiruošė pačiu laiku, ir susikrovė daiktus,
Bet čia kaimynas ėmė ir paprašė jo pagalbos,
Ligonis prašė patarimo, moteris kažko maldavo...
Sprantama, kelionėje užtruko, bet ar pavėlavo?

Anot legendos - taip padėdamas keliavo jis
Tik - tris dienas, tris mėnasius ir trimtris metus...
Visų darbų nuveikti aišku gal ir nesuspėjo,
Bet svarbiausia - Jis jį sutiko ir(ar) ...susitaikė.

Neklausk, kodėl jo nemini šventųjų raštai,
Ar jis padėjo nešti kryžių, ar į širdį (ietim) dūrė...
Juk nesvarbu, kaip jį įvertino šventeivos -
Kelionėj jam padėjo tik linkėjimai varguolių...

Tikiu - namo jau grįžo keliauninko siela ...
Plevena šypsenoj, kai vertini ką nuveikei,
Suspaudžia sąžinę, jei lieka nebaigtų darbų...
Šis amžinas keleivis ir dabar - keliauja vis -

Iš lūpų į ausis ir grįžta nuostabiais darbais...
Nepaaukojo jis nei aukso, dūmų anei miros,
Ir išpažino dievą jis keistai - gerais darbais...
Bet aš tikiu - jis ir dabar tarp mūsų gyvas...

Kai Tu kreipiesi į mane, o aš ... TIKĖDAMAS...