Giliai įkvėpk, papūsk
ir aš nuskrisiu,
snaige ant tavo delno
krisiu, palengva, iš lėto
ir žingsneliu baleto
tau sušoksiu allergretto.
Tarp snaigių suksiuosi ratu,
gal nori pabandyt kartu
apsukti ratą sutemos?
Nes nuo beribės šilumos
bijau ištirpt tavuos delnuos.
Suprask, prašau, dar noriu skristi
ir palengva į pusnį kristi,
kad įsisiautėjus pūga
į sūkurį įsuktų ir staiga
vėl pakylėtų šokyje
tarp žemės ir dangaus...
ištrūkusi iš sūkurio svaigaus
į tavo delnus vėl nutūpčiau palengva,
ir tai nebūtų pabaiga...