*
Eiti galima kartais
Apsnigtų liepų alėja
Neieškant durų nei vartų
Stebint, kaip snaigės artėja..
Velkant koją už kojos,
Ar dūkstant sūkuriuos vėjo,
Stebink keistai kaip kartotis
Plytelių raštai nespėja..
Uosti mamos orchidėjas,
Skristi su saulės vėjais
Ir su senelio saulučių
Darželio fėjom...
Irtis valtimi dviese
Taurėje žalsvo mochito,
Gulėti kriaušės pavėsy..
..jos žiedai krito ir krito...
Krito ir tirpo
Kaip snaigės ant nosies.
Senelio saulutės
Išsilydė sapnuose...