šiandien – melancholija,
apatija,
įtampa, jaučiama kaklo srityje,
ir lyg to būtų maža
lyg to būtų maža
skauda dantį
ech, vakar buvo gerai –
vakar
šokau viena kambaryje,
kitame miegojo mano kūdikis,
ir dabar,
dar linksminausi galvodama
apie savo amžiną paauglystę –
o paskui pradėjau galvoti apie tą jausmą
atskirto/atkirsto,
ir

tik tas čaižus, viską persmelkiantis:
būti savimi,
būti –
nepaisant nieko,
o iš tikro nėra jokios išeities,
o iš tikro tai nieko kito neliko,
nereikia net pastangų --
tai aklavietė
šilta, maloninga
motinos kvapas ir rankos,
ir pienas
stačiai

o kad kas mylėtų tą mano kaklą,
bet aš pikta, ir niekas manęs nebučiuoja,
aš ir nenoriu, kad kas bučiuotų,
todėl naktimis ir fantazuoju apie
taksistą

2010 01 05