Ar galima uždrausti lietui lyti?
Ir pūsti vėjui ar kas nors uždraus?
Kodėl mums tenka nuoskaudą nuryti –
Kartėlį, kai norėjosi saldaus?

Juk perspėjau – nėra gėlių – tik kiečiai,
Ne bitės čia, o musės skraido.
Nors į mane, jutau, tarytum spiečių
Iš avilio kažkas paleido.

Ir tūkstančiai aštrių geluonių gėlė
Į vieną ir tą pačią vietą.
Mane nužudė, vėl prikėlė –
Aš vis kartojau, kad mylėtą.

Ar mylimąją galima išduoti –
Žodžiu, žvilgsniu, savo tikėjimu?
Juk nesakiau, kad gėlės gimsta gruodį
Ir upių nestabdžiau tekėjimo.

Aš negalėjau debesų pavyti.
Bet tu, žinau, daugiau tikėjais...
Tad, kaip gi man uždrausti lietui lyti?
Ir kaip uždrausti pūsti vėjui?