Laukuose užmigo tyliai gėlės,
Upė žvaigždžių skraistėn susisuko.
Mano mintys – nerimo šešėliai –
Braidžiojo po juodą nakties rūką.

Džiaugėsi, liūdėjo, juokėsi ar verkė,
Klaidžiojo miške ir gniaužė kvapą.
Mano mintys praeitim vis dvelkė
Ir čežėjo lyg pernykščiai lapai...