. .
Rasotas langas, o už jo
užmigę lapai.
Sulipę vėjo ir lietaus
žavingi toliai.
Aš čia, brendu į tamsą,
Spalio naktyje guliu.
Užmigę lapai, čeža miesto aveniu
Ir netylu.
Ar tu ėjai čia, ar čia buvai?
Nesako upės.
Nešoka jos kaip šoko vasarą varnai...
Tkriausiai tu pavėlavai.