Lietaus lašai per stiklą nuvingiuoja
Be pėdsako pradingsta žolėje.
Įtūžęs vėjas kaukia ir dejuoja,
Tarytum  pasiklydęs naktyje.

Tik debesys ir dargana kasdieną
Ir saulė nebešildo taip karštai.
Norėčiau sugrąžint bent vieną dieną
Ir nesijausti visada kaltai.

Aš taip ilgiuosi saulėtų purienų
Žalių berželių miško pakrašty,
Kaip ištirpdyt ledus ir gėlę vieną
Vėl  pasodint atšalusioj širdy.

O piktas vėjas vis labiau nerimsta,
Užklojęs saulę debesų švinu.
Tiktai svajonėse žiedai atgimsta,
Tiktai prisiminimais gyvenu.