Murzinos, juodai baltos grindys, alkanas žvilgsnis,
nugara šiurpais pasišiaušia lyg pastirusio žvėries gaurai...                                                                  
aš tykoju   aš turiu laiko   aš palauksiu,kol tu pabusi

mano sielos pirate,
tu atidavei mane už dyką,
už keliolikos liežuvių kirčius
pasotinai išalkusią minią.
mane pliką ragavo ir ėdė,
žodžiais pjaustė mano įdarą,
akimis badė.
likau begėdė.
tuščia lėkštė.
tik trupiniais aplipęs indas.
susirenku juos ir sėlinu
į tavo sapną kaip katė.
prisimerkiu....tak...tak...ta...a..uu…
sūriais karoliais ant grindų...
tu prabudai - vadinasi išgirdai.
laikas!
šuolis - aš užgrobiau tavo mintis.
aš visada tikėjau savimi,
tik tu nesupratai, kad aš žvėris.

aš kasdien paliksiu vis gilesnius pėdsakus, tu galėsi jais sekti, bet žvėries nesugausi, ir tada
t a v o  mintys bus  m a n o 
tik dabar žinosi, kad
ten buvau   a š - nes  t u  ten buvai....