aš sapnavau tave
  šiąnakt. Buvo sekmadienio  
rytas ir gėlės
        tavo rankose, ir
ta melodija...

jeigu galėčiau ją
      nupiešti, tai būtų
susipynę saulės spinduliai...
              tai ta melodija!
aš pažinau.

ir gėlės tos.
  ir aš žinau,
kas tu esi...

naktinės miesto šviesos,
            o gal teatriniai prožektoriai
ir daug ankstyvo
  ryto valandų –
tai viskas,
    ko tau reikia?

tada kodėl
      vis dar sapnuoji
troškulį?