Niekada, niekada neregėsiu
Tų žydrų apgaulingų akių.
Niekada su tavim nekalbėsiu,
kai už lango bus vėlei šviesu.

Niekada nerašysiu, kad laukiu
Tavo balso ryte, vakare.
Prie rankelės tavosios neglausiu
Savo liūdno veidelio – deja...

Vėjas nuplėšė mano svajonę,
Sningant tyliai už lango mintims.
Meilės pasaką naktį užgroja
Paslaptingas smukelis širdims.

Skris daina iš širdelės į širdį,
Į erdves, per laukus ir miškus.
O smuikelio akordai išgirdę,
Atkartos paslaptingus garsus...

Tik vėl rytui į langą pabeldus -
Tavo balsas manojoj širdy,
Paslaptingu akordu išlieka -
Meilės žodžiai, ar juos Tu girdi?