Gražuolė
,,Mano gražuolė geltonplaukė"
Mane kasdieną vadinai.
Laivelis jau į uostą plaukė,
Bet irklus tu pradanginai.
Mes blaškėmės kartu po jūrą
Vienoj valtelėj- svetimi
Ir ašarą neklusnią, sūrią,
Jūros banga nuplaudami.
Sudužo blaškomas laivelis
Abu panirom į gelmes.
Banguotas buvo mūsų kelias,
Kol krantą pasiekėme mes.
Jums pasakysiu tiesą gryną:
Po žiedus braidome sykiu.
Vėl gražuole mane vadina
Ir, kažkodėl, aš juo tikiu.
..........................................
Kur pradingo pažadėtas uostas
Aš suprasti niekaip negaliu,
Jūros vėjas jau manęs neglosto
Pasiilgau žydinčių gėlių.