(Iš 13-kos eilėraščių ciklo „Sausio naktis“)

Aukščiausioji Taryba – Lietuvos parlamentas -
Nepriklausomybės širdis, jos svarbiausias akcentas.
Kovo 11-toji -  mūsų Ryto aušra,
Laisvės ugnis buvo čia uždegta.

Vasario 16-toji, Kovo 11-toji
Ir viena, ir kita - laiko šventovės.
Datos valstybės, datos garbės
Šimtmečiais tautai švies ir žėrės.

Tiktai šią naktį nežydi čia gėlės,
Kur bepažvelgsi – maišai pilni smėlio,
Keistas toks kvapas, kvapas benzino,
O kas bus rytoj - vienas Dievas težino.

Posėdžių salėj nervinga rimtis,
Bet ji vis gyva ir gyva jos mintis -
Kiekvieną minutę, be atvangos
Sklinda pasauliui valia Lietuvos:

- Mes nesitrauksime, mes neišduosime,
Akto ir sąžinės mes neparduosime!
Laisvei pasaulyje kainos nėra.
Reikės – už Lietuvą mirsime čia!

Klausia japonas, klausia Koichi:
- Ar nebaugu vis dar čia pasilikti?
Galit sudegti, būt nušauti
Arba kalėjiman,  Sibiran ištremti!

Ką besakyti, mirti baisoka,
Tik degti ir mirti lietuviai dar moka,
Degė Žemaitis ir Kalanta,
Ugnis Pilėnų lig šiol mums šventa.

Mes ginam Laisvę, mus gina vyrai
Lietuvos sūnūs – Gečo didvyriai,
Šimtai viduj ir minios lauke.
Nieks nesitrauks, patikėk, broli, ne!

Paklausyk, juk girdi koks stiprus, koks galingas tas garsas -
Ne žmogaus, ne minios, tai tautos iš vergijos išėjusios balsas.
Ji pakilo ir tiki:
                         nuo šiolei, rytoj  ir jau visada
Lietuva bus laisva,
                          Lietuva bus laisva,
                                                    Lietuva bus laisva!