Nutilęs aidas

Pakilti aukštyn virš purvo
Ir vėl susmigt gilyn.
Skraidyti pažeme
Ir būt nušautam žaibo.
Išmokti vaikščiot,
Bet šliaužiot nepamiršt.
Rankas į dangų kelt,
Bet kojas vis laikyt ant žemės.
--------------------------------------------
Kalbėti dovanų gavau...
Aš vėl geidžiu nutilt.
Norėčiau užsikimšt ausis,
Tik garsas skverbiasi gilyn.
Akis užmerkti trokštu vis stipriau...
Ta prakeikta šviesa!
Taip gundo
Ir kas kartą vis stipriau vilioja,
Kol pagaliau pramerkęs akį
Ir vėl kvėpuot nustoju.
Juatas