Tu pasirenki rytą, žinodamas-
                    visko neteksi:
žodis, kurį tu išrėksi į veidą,
                    pasmerks ir įkalins -
kuo išsipirksi kaltes,
jeigu užstatui nieko neliko -
                    nebent tik gyvenimas?

... o už langų-vis tas pats
                    nusibodęs peizažas,
tartum įšalęs į stiklą, ir
niekas nesikeičia, niekas... Net
                    mėnesiena-kaip vakar,
kaip pernai, kaip tūkstantį metų
                    prieš tvaną...


... dar nesimato žaros, dar aušra-
                    tiktai tylai alsuojančių nuojautoj,
bet pasirenki rytą, supratęs:
                    mes klydom šita naktimi,
ir žodis, kuriuo iki šiol netikėjai-
                    brėkšmės įkalbėtas,
išlaisvina...