„Tai šit koks mums stebuklas atiteko.“

Sunyko angelas į nieką,
Nepalinkėjęs net kitos lemties,
Pavasarį - per smėlį,
Žiemoje – per sniegą,
Braidau likučiais atminties
Ir jau nereikia,
Kad ranka prie veido glustų,
Kad lūpos išsiskleistų šypsena -
Užtenka, sudėliojus žodį vieną ,
Jį akmenyj,
Kaip širdyje iškalt.
Ir kryžius dingsta,
„Amen“- irgi.
Šie dalykėliai nieko nereiškia daugiau,
Nes ne nuo kryžiaus -
Iš dangaus ateina Kristus
Ir, pelenus susėmęs,
Vėjui leidžia sėt...

Gražiai pakilo pilkas debesėlis
Ir nuplaukė atodūsiu tyliu
Per mažą šalį – Lietuvėlę.
Nereikia žvakių degt ar jas užpūst –
Tik Beatričė, nusijuokusi pasakė:
-Tam žodyje, kur iš širdies
Į akmenį iškalsią,
Kaip Meilės viešpatyj
Sutilpsime abu...

„Rugienos“
-----------------------------------------
P. S.
Gerų Naujųjų. Visiems! visiems!
Būkite laimingi. Visi! Visi!