nesibaigiančią antradienio popietę
užplūsta
prisiminimai
                  apie dangų
                  apie kriauklių valtis
                  apie upes
susisupusias rytais į tirštą
                              tirštą rūką

kontūrai rūke
nuo upės sklinda šaltis
ir kad mažiau norėtųs
verkti
supuos krėsle
jis tyliai girgžda

prisiminimai
                  apie dangų
                  apie kontūrus rūke

ir negaliu suprast
ar išeini
ar jau grįžti
į dangų
iš dangaus